1 nuotr.Regionų administracinis teismas pirmadienį nutraukė norminę administracinę bylą dėl Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse prašymo ištirti, ar teisėtas buvo Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Vainuto gimnazijoje nustatyti mažesnį III gimnazijos mokinių skaičių, nei reikalauja įstatymas.
Savivaldybės tarybos 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Vainuto gimnazijos vienuoliktoje klasėje buvo nustatytas 13 mokinių skaičius.
Vyriausybės atstovas kėlė abejonę, ar toks Šilutės rajono savivaldybės sprendimas atitinka Švietimo įstatymo bei Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatas, teigdamas, kad nustatytas mokinių skaičius neatitinka teisės aktuose įtvirtinto mažiausio mokinių skaičiaus klasėje ir gali neigiamai paveikti mokymosi sąlygas bei mokymo lėšų panaudojimo efektyvumą.
Teismas, išanalizavęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimas nelaikytinas norminiu administraciniu aktu, kadangi juo nustatytos taisyklės yra taikomos konkrečiai apibrėžtai, o ne abstrakčiai ar plačiai neapibrėžtai asmenų grupei.
„Sprendime buvo aiškiai nurodytos konkrečios savivaldybės mokyklos ir jose patvirtintas mokinių skaičius, todėl dokumentas laikytinas individualaus, o ne norminio pobūdžio aktu“, – rašoma teismo pranešime.
Teismas pažymėjo, kad, pagal galiojančius teisės aktus, norminiu administraciniu aktu pripažįstamas tik toks dokumentas, kuris įtvirtina bendro pobūdžio elgesio taisykles, skirtas neribotam subjektų ratui, o nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas adresuotas konkretiems švietimo įstaigų vadovams.
Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo prašymas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, todėl norminę administracinę bylą nutraukė.
Ši nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka.
Kaip skelbta anksčiau, ankstesnė Vyriausybė numatė atvejus, kai mokyklos 2024-siais mokslo metais gali nesilaikyti reikalavimo III ir IV gimnazijų klasėse turėti po 21 mokinį. Ši taisyklė nebūtina, jei praėjusių mokslo metų pradžioje atitinkamos mokyklos 8 klasėje ir I arba II gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį.
Taip pat, jei savivaldybės taryba šioms ugdymo įstaigoms skiria pakankamą finansavimą, kuris atitiktų valstybės skiriamą biudžetą 21 moksleivį turinčioms klasėms. Šiuos kriterijus atitinkančios ir šiais mokslo metais mažesnes nei numatyta klases sudarančios ugdymo įstaigos turės surinkti nuo 12 iki 20 mokinių.
ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 m. pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas.
Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.
Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.
Visgi, ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui.
Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.
