Surusinta Lietuvos sostinė

Be to, akivaizdu, jog dalis Vilniuje apsistojusių asmenų nuoširdžiai nustemba, jei kažkas nesupranta ar neatsako jiems rusiškai. „Vakaro žinių" kalbinti asmenys tokią situaciją vadina tragedija.

Lietuvos sostinėje rusų kalba skamba garsiau už lietuvių. Tą girdi vis daugiau žmonių ir toks faktas itin rėžia ausį. Kovojome su okupantu, bėgome nuo rusicizmo, nuo rusiškos kultūros, gelbėjome ukrainiečius bei baltarusius ir nė nepastebėjome, kaip paplito rusų kalba.

Netiesa - nepastebėjo tik tie, kurie nenorėjo pastebėti. „Vakaro žinios" daugybę kartų rašė apie pavojų valstybinei kalbai. Gal pagaliau prisibeldėme?Atvažiavus į vis dar Lietuvos sostinę Vilnių, čia vis rečiau išgirsi kalbant lietuviškai. Ne tik gatvėse, viešajame transporte, bet ir prekybos centruose, įstaigose.

Rusakalbės pardavėjos, įstaigų lankytojai vis dažniau pareikalauja, kad su jais kalbėtume rusiškai, nes jos nemoka, o gal ir nesiruošia mokytis lietuvių kalbos. Nepaisant to, jog lietuvių kalba yra valstybinė.

Nieko nestebina, kad lietuvių kalbos dažnai nesupranta „Bolt", „Wolt" bei kiti pavežėjai. Net ir vaistinėse pasitaiko atvejų, jog paprašius ko nors nuo galvos skausmo, joje dirbanti moteris mandagiai paprašo pakartoti klausimą rusiškai.

Žurnalistas Edmundas Jakilaitis šeštadienį „Facebook" parašė: „Rusų kalbos kiekis Vilniuje jau yra nebetoleruojamas. Ši kalba yra visur. Kaip dabar susigrąžinsime sostinę?"

Ir netrukus pasipylė komentarai, primenantys, jog situacija neatsitiko vakar - tokią realybę sukūrė konservatorių valdymas, kuriam, pasak internautų, autorius ir tarnauja.

Rusakalbių, įskaitant ir tadžikus, uzbekus ir t.t., ypač padaugėjo Ingridos Šimonytės vyriausybės laikais.

Konservatoriams ir liberalams pataikaujant verslo lobistams, tikinantiems, jog mūsų įmonės bankrutuos, jei neprisikvies darbininkų iš trečiųjų šalių.

Nepamirškime ir nuo karo bėgančių ukrainiečių bei prieglobsčio ieškančių baltarusių.

Internautai pastebėjo, jog kol buvusi valdžia „vežė į Lietuvą rusakalbius", dabartinė - importuos anglakalbius.

Dabartinės socialdemokratų vyriausybės ministrė Dovilė Šakalienė, viešėdama Filipinuose, kaip tyčia kvietė į Lietuvą atvykti anglakalbius specialistus. Bus dar didesnis spaudimas valstybinei lietuvių kalbai?

Su lietuviais „nesicackintų"

Vilniaus savivaldybės tarybos narys Aleksandras NEMUNAITIS rusakalbių antplūdį atvirai pavadino tragedija.

„Situacija tragiška, - sakė A.Nemunaitis. - Čia tiek respublikinės valdžios, tiek lokalios (Vilniaus savivaldybės) „nuopelnas".

Iš buvusios (konservatorių ir liberalų) vyriausybės ir tuometinės Seimo valdančiosios daugumos pusės tokia imigracija buvo vertinama kaip sveikintinas reiškinys. Tiesa, su ukrainiečiais buvo kiek kitokia situacija, nes ten karas vyksta, todėl jie mažiau kliūna.

Bet baltarusių mes turime Vilniuje apie 60-80 tūkstančių. Vienas dalykas - jei jie atvažiavo, metus, dvejus padirbo ir išvažiavo. Kartais mums tokių net reikia iš ekonominės pusės, bet dalis atvažiavusių pasiruošę čia likti.

Arba tie patys pabėgėliai - jei jie čia yra daugiau nei trejus metus, tai yra nesąžininga, kad net nebando mokytis lietuvių kalbos ir tikisi, kad juos čia aptarnaus rusiškai.

Tai čia yra turbūt pagrindinė problema. Visi mes galime juos užjausti, gailėtis, bet aš bandau įsivaizduoti lietuvius, kurie išvažiuotų į kitą šalį ir visus trejus metus nesimokytų tos šalies kalbos.

Tai yra tiesiog nepagarba tai šaliai ir niekas ten su mumis „nesicackintų" ir nekalbėtų lietuviškai. O mes galbūt dėl to, kad taip istoriškai susiklostė ir daug žmonių moka rusiškai, kažkaip labai nuolaidžiaujame.

Tarpusavyje jie tegul kalba taip, kaip jiems patogiau, bet aptarnavimo sferoje, valstybinėse institucijose turėtų būti ypač retas atvejis, kai kalbama nelietuviškai. Nebent žmogus tik prieš mėnesį, kelis atvyko, todėl turime būti supratingi."

Ar žinome, ką įsileidome?

Be to, jei turime 60-80 tūkst. baltarusių, ar bent žinome, ką įsileidome? „Jie gali organizuoti „žalių žmogeliukų" atvažiavimus, gali patys užsiimti dronų gamyba. Jų nereikia daug, 20-30 dronų pakėlei, driokstelėjai virš oro uosto - ir viskas! Ir bėda! Valstybės saugumo departamentas (VSD) ne kartą apie tai signalizavo.

Kalbame apie karo grėsmę, ruošiamės išleisti tam milijardus, bet ir VSD darbas turi būti gerai finansuojamas, kad mus apsaugotų nuo hibridinių grėsmių.

O trečias dalykas - mes imigrantų neintegruojame. Jie lieka prie savo kultūros ir savo kalbos. Tiesiai šviesiai kalbant, tarp jų yra ir prokremliškai nusiteikusių žmogeliukų.

Todėl mes kaip šalis, kaip Vilniaus miestas, turėtume turėti strategiją, ką su jais daryti. Jei klaustumėte manęs kaip Vilniaus tarybos nario, tai mes, opozicija, ir dabar šių metų Vilniaus biudžete siūlėme skirti finansavimą lietuvių kalbos mokymui, bet konservatorius meras Valdas Benkunskas ir dabartiniai valdantieji to nepatvirtino.

Jie kartais vaidina tokius baisiai didelius patriotus, bet kai ateina reikalas veikti - nieko neveikia. Nors tie, kurie nenori lietuviškai mokytis, matyt, galvoja, kad mes gyvensime pagal jų kultūrą.

Manau, kad Lietuvai tokių žmonių nereikia. Tai nėra vietiniai rusakalbiai mūsų piliečiai. Tai yra atvažiavę žmonės su kita kultūra ir jiems Lietuvoje pataikaujama", - svarstė A.Nemunaitis.

Komentuoja Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius VALOTKA:

Aišku, kad Vilniuje jaučiamas rusų kalbos pagausėjimas, nes virš 75 tūkst. ukrainiečių ir virš 50 tūkst. baltarusių yra čia dirbančių. Jie čia dirba, gyvena, todėl rusų kalbos girdime labai daug.

Valstybinės kalbos inspekcijos požiūriu, yra labai svarbus dalykas, kad nustotume tęsti terminus ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos ir nemėginti nukelti termino, kad visokie pavežėjai, kurjeriai, „"Wolt", „Bolt" ir panašūs išmoktų kalbėti lietuviškai.

Nes jeigu tie terminai bus nukeliami, o dabar tokių pastangų yra, tarp ministerijų vyksta diskusijos, tai rusų kalbos įtaka ir jos spaudimas valstybinei lietuvių kalbai tik didės. Tai mūsų inspekcijos požiūris į tai yra neigiamas.

Turėtume atkreipti dėmesį, kad yra teisinė sritis, pavyzdžiui, kad mus lietuvių kalba aptarnautų ligoninėse, parduotuvėse, sporto klubuose ir panašiai.

Bet niekas nedraudžia rusakalbiams tarp savęs kalbėti rusiškai buitiniais reikalais, namie, gatvėje ar dar kur nors. Čia kalbos inspekcija jokių teisinių priemonių neturi.

Prisikvietėme baltarusių, ukrainiečių, tačiau jie kalba rusiškai? Tai todėl, kad Ukrainos karo pabėgėliai daugiausiai yra iš rytinės dalies, kur jų dauguma niekada nekalbėjo ir nemokėjo ukrainietiškai, nes ten yra labiau rusakalbių teritorijos.

O baltarusiai irgi neypatingai kalba baltarusiškai. Jie mėgsta rusiškai kalbėtis. Kaip piliečiui man be jokios abejonės tai nepatinka ir labai primena sovietinius laikus.

Jeigu ukrainietė eina su dukra ir tarpusavyje kalbasi rusiškai ar ukrainietiškai, tai yra vienas dalykas. Bet jeigu aptarnavimo vietose dirbančios ukrainietės per trejus metus neišmoksta bent kažkiek kalbėti lietuviškai, tai, aš manau, yra panieka šaliai, kuri jas priėmė, ir tai yra nepagarba mūsų kalbai.

Sakote, tokią nepagarbą demonstruoja ir Lietuvoje priglausta Sviatlana Cichanouskaja? Manyčiau, kad tai irgi yra nepagarba Lietuvai.

Jau bent pastangas kažkokias rodytų. Juk lietuviai visada labai pozityviai vertina, jeigu užsieniečiai nors kiek bando kalbėti lietuviškai. (Kaip mes džiaugiamės, kai koks nors užsienio atlikėjas mus nuo scenos pasveikina „Labas, Lietuva!). Pačios mažiausios pastangos kalbėti lietuviškai būtų priimtos labai draugiškai.

Mes turėtume reikalauti, kad lietuvių kalbą išmoktų tie, kurie teikia paslaugas. Bet aš nenorėčiau, kad Lietuvoje nutiktų, kaip kokiame Kvebeke (Kanada).

Kad jeigu žmogus toje provincijoje telefonu gatvėje kalba angliškai, jam sako - „baik čia kalbėti kažkokia anglų kalba, kalbėk telefonu prancūziškai". Aš nenorėčiau, kad Lietuvoje būtų pasukta į kraštutinumus, kurie kurstytų nesantaiką. Mums to tikrai nereikia!

Komentuoja politikas Stanislovas BUŠKEVIČIUS:

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė lankėsi tolimuosiuose Filipinuose. Vienas iš vizito tikslų buvo didinti filipiniečių darbuotojų skaičių Lietuvoje.

Prieš tai buvusi valdžia gerokai prisikvietė rusakalbių migrantų, ypač - iš Vidurinės Azijos.

Nepaisant to, D.Šakalienė nutarė, kad Lietuvoje vis dar per daug lietuvių. Juk negerai, kad Lietuva per ramiai gyvena: nėra etninių karų, religinių konfliktų, ir, skirtingai nuo kai kurių Vakarų Europos valstybių, Lietuvos miestuose vietiniai gyventojai vis dar sudaro daugumą.

D.Šakalienės citata: „Beprecedentis rusakalbių darbo migrantų iš posovietinės erdvės skaičius kelia nacionalinio saugumo rizikų.

Tuo tarpu anglakalbiai, katalikai, provakarietiškų vertybių filipiniečiai pasižymi aukšta kvalifikacija, patikimumu ir stipria darbo etika, taip pat noriai mokosi lietuvių kalbos".

D.Šakalienė, matyt, nežino mažos tautos esminio principo: jeigu Lietuva nebus lietuviška, jos nepriklausomybė neteks prasmės. Ir tai ne ksenofobija, o natūralus nedidelės lietuvių tautos noras išlikti ant pasaulio gaublio.

Praktiškai liko tik dvi baltų tautos - lietuviai ir latviai. Seniai nėra prūsų, kuršių, jotvingių ir kitų aisčių tautų. Kuo pasaulis įvairesnis, tuo jis įdomesnis ir turtingesnis.

Todėl svetimšalių skaičių mes turime įstatymų pagalba riboti taip, kad procentinis lietuvių skaičius netaptų mažesnis nei 80 proc. Maža tauta išnyksta, jei per daug įsileidžia kitų tautų žmonių.

Rusų sovietinės okupacijos metais Maskvos nurodymu buvo siekiama, kad okupuotose respublikose vietinių gyventojų būtų ne daugiau kaip 60 proc., o sostinėse - ne daugiau 40 proc.

Tikslas buvo asimiliuoti vietines tautas ir sukurti naują sovietinę naciją rusiškuoju pagrindu. Dar savo laiku toks sovietinis veikėjas Michailas Suslovas, komentuodamas lietuvių trėmimus, džiaugėsi, kad liks Lietuva, tačiau nebus lietuvių.

Dabar ta jo mintis realizuojama, bet kiek kitais būdais - per nekontroliuojamą ir skatinamą imigraciją į Lietuvą.

Problema didelė ir ją reikia spręsti kuo greičiau. Siūlyčiau D.Šakalienei, trumparegiams verslininkams, kuriems svarbiausia už centus privežti pigios darbo jėgos, pagalvoti apie Lietuvos ir mūsų vaikų ateitį.

Ką mes jiems paliksime: lietuvišką, ar rusiškai angliškai kalbančią Lietuvą.