Kas šįkart pateks į juodąjį sąrašą?

Naujausiame sankcijų pakete numatyta, kad su Rusijos ar Baltarusijos piliečiais ar įmonėmis susiję žmonės ir įmonės taip pat galėtų atsidurti juodajame sąraše. Už tai tektų lėšų įšaldymas. Nesvarbu, ar ryšiai ekonominiai, politiniai ar asmeniniai. Kam gresia netekti savo turto ir santaupų?

Užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausybės parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.

Kaip nurodyta įstatymo projekte, šį Vyriausybės sudarytą sąrašą būtų galima nuolat peržiūrėti, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

Sankcijos tektų ir lietuviams

Sąrašo tikslas - lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas. Kaip numato Užsienio reikalų ministerija, lėšos įšaldomos į sąrašą įtrauktiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, taip pat jų įsteigtoms įmonėms ir organizacijoms, jų padaliniams.

Pagal įstatymo projektą, į sąrašą įtraukiami Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie kurie tiesiogiai arba netiesiogiai remia Rusijos Federacijos agresijos karą prieš Ukrainą. Taip pat šių šalių piliečiai ir juridiniai asmenys, kurie imasi veiksmų arba politikos, kuriais kenkiama Ukrainos teritorijos vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, arba kuriais kenkiama Ukrainos stabilumui ar saugumui arba į juos kėsinamasi.

Taip pat Rusijos ir Baltarusijos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai kenkia Lietuvos saugumui, stabilumui, nepriklausomybei ir teritorijos vientisumui, pasitelkdami hibridinę veiklą, įskaitant koordinuotą manipuliavimą informacija ir kišimąsi į informacijos srautų mainus.

Bei tie, kurie netiesiogiai remia šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus arba represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją Rusijos Federacijoje arba Baltarusijos Respublikoje arba kurių veikla kelia grėsmę demokratijai ar teisinei valstybei.

Įdomu, kad sankcijos galiotų ne tik minėtiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Projekte numatyta, kad lėšos įšaldytos ir „su jais asmeniniais, organizaciniais, ekonominiais, politiniais ar finansiniais ryšiais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms ar jų padaliniams."

Taigi, įšaldomas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, taip pat grynieji pinigai, vekseliai, pinigų perlaidos, indėliai banke, sąskaitų likučiai, mokesčių permokos, skoliniai įsipareigojimai, paskolos, dividentai, kitos pajamos iš turto.

Tokios taisyklės - pačios Lietuvos iniciatyva. Šios sankcijos kuriamos atvejui, jeigu ES nuspręstų sankcijų atsisakyti. Tuomet jas savo noru įvestų Lietuva, net jei niekas kitas sankcijų netaikytų.

Seimo dauguma - už

Šis siūlymas Seime priimtas vakar. Įstatymo projektą nuspręsta svarstyti skubos tvarka. Pateikimo stadijoje už siūlymą balsavo 123 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė - 1 Seimo narys.

Svarstymo stadijoje už iniciatyvą balsavo 102 parlamentarai, susilaikė vienas. Priėmimo stadijoje už sankcijas balsavo 93 Seimo nariai, susilaikė - 2.

Pirmojo balsavimo metu nacionalinių sankcijų įvedimui prieštaravo „aušrietis" Dainius Varnas bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Ignas Vėgėlė. „Valstietis" Valius Ąžuolas dėl šio klausimo susilaikė.

„Pagrindinė priežastis parengti šį projektą buvo alternatyvaus kelio - plano B ir plano C - paieška. Planas C vyksta kartu su mūsų partneriais Europos Sąjungoje, o planas B - nacionalinės sankcijos. (...) Turime nusimatyti alternatyvius būdus. Ar mums jų prireiks?

Tai parodys artimiausias laikotarpis, parodys užsienio reikalų taryba. (...) Vasarą bus daug įvykių, sueis terminai, kai reikės priiminėti sprendimus", - plenarinių posėdžių salėje kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Šiai iniciatyvai palaikymą išsakė konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Mes, kaip valstybė, turime turėti nacionalinių sankcijų instrumentą. Ar mes jį naudosime, ar ne - čia yra kitas klausimas, bet turime jį turėti", - dėstė jis.

Tuo tarpu I.VĖGĖLĖ tikino, kad priimant tokį siūlymą Lietuva supanašėtų su nedemokratinius režimus turinčiomis valstybėmis. „Kuo po šito įstatymo priėmimo mes skirsimės nuo autoritarinių, o gal ir totalitarinių valstybių? Niekuo", - svarstė jis.

Neseniai socialiniame tinkle jis svarstė, kam reikalingi tokie pakeitimai? „Sukuriamas asmenų sąrašas, kuriam bus uždrausta valdyti savo turtą: lėšas ir kitą turtą. Jis bus įšaldomas. Jeigu kalbėtume tik apie Rusijos ir Baltarusijos piliečius, visi sutartume, kad galima galvoti, kaip tai sureguliuoti.

Bet kalbame apie Lietuvos Respublikos piliečius, kurie bus susiję su jais asmeniniais, ekonominiais, politiniais ar finansiniais ryšiais. Įsigalioja draudimas asmenims valdyti savo turtą. O nusprendžia URM Vyriausybei pritarus", - sako I.Vėgėlė.

„Kol kas dar nešaudys, bet sąrašą pasiruoš, kartu įšaldydami turtą ir lėšas. Ne veltui įstatymas iš pradžių buvo atsiimtas iš darbotvarkės. Sakoma, kad mūsų regione mes vieninteliai norime įvedinėti nacionalines sankcijas prekėms. Be to, reikia sulaukti ES sprendimo, ar įvesti naujas sankcijas, ir tik po to svarstyti", - ironizuoja politikas.

Viską spręs individualiai

„Vakaro žinios" kreipėsi į URM su klausimais, kaip bus nustatomi tie susiję asmenys. Kur yra tų ryšių apibrėžimai ir kokie konkretūs kriterijai taikomi, įtraukiant į sąrašą būtent Lietuvos piliečius?

URM atsakymuose atkartotos įstatymo projekto nuostatos.

„Kiekvienas asmens įtraukimas į sąrašą turi būti vertinamas individualiai, nurodant įtraukimo į sąrašą priežastis. Kalbant apie susijusius asmenis, tai gali būti šeimos turtą valdantys sutuoktiniai, į sąrašą įrašytų juridinių asmenų valdymo organų nariai, į sąrašą įrašytų fizinių ar juridinių asmenų valdomi ar kontroliuojami juridiniai asmenys, pagrindinių Rusijos ar Baltarusijos valdžios atstovų rėmėjai ar patikėtiniai ir pan.

Gali būti įšaldytos ir kitų asmenų, ne tik Rusijos ar Baltarusijos piliečių, lėšos ir ekonominiai ištekliai, jei šie asmenys atitiks siūlomus nustatyti kriterijus. Pabrėžtina, kad šiuo metu Europos Sąjungos lygiu lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas yra siejamas su asmenų atitiktimi nustatytiems kriterijams, nepriklausomai nuo jų turimos pilietybės, taigi lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas gali būti taikomas ir Lietuvos Respublikos piliečių ar Lietuvos Respublikoje įsisteigusių juridinių asmenų atžvilgiu", - nurodė URM.

Ministerijos atstovai tikina, kad šios priemonės būtų taikomos tik tuo atveju, jei Europos Sąjunga nepratęstų šiuo metu taikomų sankcijų. Taigi Vyriausybės tvirtinamas sąrašas būtų paremtas dabar ES lygiu nustatytu sąrašu, o jame turės būti nurodomos įtraukimo į sąrašą priežastys.

Apžvalgininkas Algimantas Rusteika baiminasi, kad toks sąrašas gali pakenkti mūsų piliečiams.

„Rekvizitai lt duomenimis, kad Lietuvoje vien Rusijos įmonių yra 171. Kiek jose dirba žmonių? O kur dar daugybė kitų įmonių, turinčių nesankcionuojamo verslo ryšius? Ir juk visada bus galima pasidomėti, ar tie tavo asmeniniai pažįstami nėra pasakę ko nors netinkamo apie Krymą! Vakar ar prieš 10 metų?

Ir tada tau šakės. Pagal įstatymą tau bus uždrausta naudotis savo pinigais sąskaitose, grynaisiais, areštuotas tavo kilnojamasis, nekilnojamasis ir bet koks kitoks turtas. Nesuteikiama jokia galimybė ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai naudotis lėšomis ne tik įtrauktiems į sąrašus. Bet ir „į sąrašą įtraukto asmens naudai", t.y. kiti tau nieko negalės padėti, nes pinigų perlaidos irgi bus uždraustos", - svarsto A.Rusteika.

Vito Tomkaus trigrašis: Pirmą kartą galiu drąsiai išreikšti pagarbą ir susižavėjimą Lietuvos Seimui ir jo Vadovybei. Pagaliau pademonstravo visam svietui, kad, norui esant ir reikalui prispyrus, mūsų valdžia turi valios ir noro pažaboti Lietuvos išdavikus ir Rusijos pakalikus. Tiesą sakant, ilgiau švedų bankų savivalės jau nelabai ir bebuvo jėgų bei lėšų Lietuvos piliečiams kentėti... Todėl kai įsiteisės šis Lietuvos įstatymas ir bus areštuotas visas SEB turtas su visomis sąskaitomis už nusikalstamą veiklą putiniškame Peterburge, manau, net nebereikės papildomų lėšų gynybai ir apmokesdinti nekilnojamąjį turtą. P.S. Šlovė Partijai ir Vyriausybei! (Ir melskim Dievo, kad buvęs SEB klerkas iš prezidentūros šio nuostabaus Įstatymo neužblokuotų.)